KOPLYTSTULPIS KVIEČIANTIS KILTI

Parašė: Taura Zarankaitė Underienė

NAUJAS KOPLYTSTULPIS DAINAVOJE

Prieš kelis metus, Dainavos kryžių kalnan buvo nulietas šviesus takas. Nuo šių

2025 metų, rugpjūčio 22tos dienos, kairėje takelio pusėje, kilti aukštyn, kviečia

Zarankų šeimos koplytstulpis, skirtas mūsų tėvų, a.a. Julijos ir Prano Zarankų atminimui. Jį suprojektavo brolis Gintas, o mudvi su sese Nata tvirtinome jo pasiūlymus. Su mumis bendradarbiavo, bei atydžiai projektą įgyvendino, iš Klevelando Dainavon atvežė ir įmontavimą dirigavo skulptorius Marius Narbutaitis. Finansavome mes trys Zarankų vaikai, kartu su Ginto žmona Audra ir mano vyru Vitu.

KOPLYTSTULPIO DETALĖS

Einant 50tuosius metus, mūsų tėvelis pradėjo megėjiškai tapyti. Jo pirmasis paveikslas - prie lietuviško berželio, šalia kelio koplytstulpis, dabar kabo Ginto namuose. Iš to paveikslo kilo mintis tėvų atminimui Dainavoje pastatyti panašų. Pradžioje Gintas norėjo imtis pats jį kurti iš medžio su metaliniu stogeliu. Beieškant stogelio internete, jo laimei ir nuostabai, atostogaujant, gatvės kitoje pusėje, ant žemės, pamatė nuo garažo stogo nuimtą būtent tokį kokio ieškojo. Paaiškėjo, kad savininkai jo nebenorėjo ir jie mielai šiam projektui atidavė.

Gintui man papasakojus apie savo sumanymą ir įgytą stogelį, jam pasiūliau viršūnei,  prieš 20 metų iš Lietuvos mano parsivežtą metalinį kryželį, kurį buvome įtaisę virš savo namų durų. Jam tas siūlymas patiko.

Tėvelis buvo sudaręs Detroito Dievo Apvaizdos giesmyną ir sukūręs jo viršelį. Sutikome, kad koplytstulpyje tiktų pagal tai pakartoti aukštyn kylančią Šv. Dvasią su muzikine nata snapelyje, o užrašo lentelėje giesmyno pavadinimą  „Giedokime Viešpačiui“.

Pateikus Dainavos tarybai prašymą statyti koplytstulpį kartu su projekto detalėmis, tarybos buvo pageidauta, kad visas būtų iš metalo nes išsilaiko geriau negu medis. Tuo metu buvo pasiūlyta kreiptis į skulptorių Narbutaitį, kuris yra pagaminęs net kelis kryžius ir šventovės altorių Dainavoje.

DAINAVA ZARANKŲ GYVENIME

Dainava nepaprastai svarbi mūsų šeimos gyvenimo dalis. Tėveliai buvo jos nuolatiniai remėjai, prisidėję savo aukomis nuo pat jos steigimo idėjos dienų. Tėvelis bendradarbiavo su kitais savanoriais, daug metų rašė straipsnius, vadovavo stovyklose mokydamas dainas, rūpinosi šv. Mišių liturgija bei giesmėmis. Mama vis jį palaikė, prisidėjo prie moterų kompanijos, kai tik buvo organizuojama kokia talka. Kartu senatvėje kas met‘  tvarkydavo biblioteką. Dainava mums tik valandos važiavimo atstumas nuo namų, taip, kad nuo pat mažų vaikystės dienų tėvai mus veždavo Dainavon kiekvieną vasaros sekmadienį, kur susitikdavome su kitomis Detroito lietuvių šeimomis. Mama viską paruošdavo, kad šeima būtų aprūpinta maistu ir viskuo ko tik būtų galima Dainavoje reikėti. Mes tų sekmadienių taip laukdavome...Pradžioje stovyklaudavome Sendraugių stovyklose su šeima, o jau nuo aštuonių metų prasidėjo stovyklavimai be tėvų, paskui kartais visą vasarą stovyklose dirbome, vadovavome, kad tik joje kuo daugiau galėtumėm būti. Mudu su Vitu ten susipažinome, ten pradėjome mūsų Viją nuo kūdikystės vežtis, ten ji patyrė visas tas pačias patirtis, ką mes patyrėme augdami, todėl mums labai suprantama kodėl jai buvo taip svarbu aukso žiedus su Tomu Kuru sumainyti ne kur kitur, o Dainavoje, po jos didingu ąžuolu.  Taip miela ir gera, kad paskutinis sykis, kai tėveliai kartu lankėsi Dainavoje, jau artėjant devintam jų gyvenimų dešimtmečiui, buvo 2014 metais, per jų anūkės vestuves.

Jie būtų be galo patenkinti, kad jau ketvirti metai, kai jų šešiametė pro-anūkė Ema su tėveliais ir seneliais stovyklauja Dainavoje, ir jau užburta Dainavos dvasia, kas met‘ laukia jon sugrįžti.

PADĖKA

Esame nuoširdžiai dėkingi skulptoriui Mariui Narbutaičiui sutikusiam apsiimti tokiu ko-operatyviniu darbu. Buvo malonu ir lengva bendradarbiaut

Dėkingi mes visiems Dainavos geradariams ir savanoriams. Ačiū Dainavos tarybai, kad pritarė mūsų šeimos prašymams: ankstyvesniam, 2021 metais mūsų mamytei iškeliavus amžinybėn, iš tėvų kiemelio persodinti, nuo išdygusio giliuko jos užaugintą ąžuoliuką  Dainavoje, o dabar, šių 2025 metų rugsėjo 12d., švenčiant tėvelio šimtmetį, pastatyti jo ir mamos atminimui koplytstulpį šalia kryžių kalno takelio. Jame dangun kylantis balandis tebūna visiems praeiviams rodyklė kilti, su Dievą šlovinama giesme širdyje.